Pūslelinė (herpesas): kodėl nedidelė žaizdelė gali reikšti daug daugiau nei diskomfortą?
Pūslelinė (herpesas) – tai dažna, užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Šis virusas priklauso herpes virusų šeimai, o žmonėms infekcijas dažniausiai sukelia du jo tipai – HSV-1 ir HSV-2. Pirmasis dažniausiai pažeidžia burnos ir lūpų gleivinę, nosies ar veido odą, retais atvejais – akis ar net centrinę nervų sistemą. Tuo tarpu HSV-2 dažniausiai sukelia lytinių organų infekciją – pasireiškiančią pūslelėmis, niežuliu, deginimu ir skausmingais bėrimais genitalijų, tarpvietės ar sėdmenų srityse.
Virusas pirmą kartą patekęs į organizmą, sukelia pirminę infekciją, kuri dažnai būna stipresnė, su ryškesniais simptomais. Tačiau net ir užgijus bėrimams, HSV visiškai neišnyksta – jis „pasitraukia“ į nervinius mazgus ir išlieka ten neaktyvioje būsenoje visam gyvenimui. Vėliau, dėl tam tikrų išorinių ar vidinių veiksnių – tokių kaip stresas, peršalimas, karščiavimas, saulės nudegimas, menstruacijos, hormonų pokyčiai, imuniteto susilpnėjimas ar fizinis išsekimas, virusas gali vėl suaktyvėti. Tokiu atveju simptomai dažniausiai pasireiškia toje pačioje vietoje, kaip ir anksčiau – lūpose ar genitalijose.
Kaip atpažinti pūslelinę? Pagrindiniai simptomai
Pūslelinės simptomai priklauso nuo vietos ir viruso tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia:
Dilgčiojimu, niežuliu ar deginimu pažeistoje vietoje;
Skausmingomis pūslelėmis ar žaizdelėmis (ant lūpų, burnoje, genitalijose);
Šašų susidarymu po pūslelių pratrūkimo;
Kartais – karščiavimu, galvos ar raumenų skausmais;
Padidėjusiais limfmazgiais (ypač kirkšnyse ar kakle).
Lytinių organų pūslelinė gali būti itin skausminga, trukti 2–6 savaites, o simptomai – pasikartoti kelis kartus per metus.
Kas sukelia pūslelinę? Herpeso viruso formos
HSV-1 – burnos ir veido pūslelinė
Plinta per bučinius, seiles, bendrus indus, kosmetiką.
Dažniausiai pasireiškia lūpų ar veido srityje.
Gali sukelti ir lytinių organų infekciją (oralinio kontakto metu).
HSV-2 – lytinių organų pūslelinė
Perduodamas lytinių santykių metu, gimdymo metu.
Sukelia bėrimus genitalijų, tarpvietės, išangės srityse.
Gali būti perduodamas net nesant simptomų.
Virusas gali kartotis po bet kokio imuniteto nusilpnėjimo, streso, fizinio ar emocinio išsekimo.
Kaip gydoma pūslelinė?
Bendras gydymas:
Skausmą mažinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas);
Gausus skysčių vartojimas, poilsis, šiluma;
Vietinis gydymas: antivirusiniai tepalai, regeneraciją skatinančios priemonės (pvz., su vitaminu E ar ežiuole);
Imunitetą stiprinantys preparatai.
Specifinis gydymas:
Antivirusiniai vaistai (acikloviras, valacikloviras) – ypač veiksmingi, jei pradedami vartoti per pirmas 24–48 val.;
Kartojantis infekcijoms – ilgesnio kurso antivirusinis gydymas;
Sunkiais atvejais – dermatologo arba infekcinių ligų gydytojo konsultacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei simptomai stiprūs, kartojasi dažnai arba užtrunka ilgiau nei 10–14 dienų;
Jei atsiranda pūslelės ant akių, burnos gleivinės ar lytinių organų;
Jei pasireiškia karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, stiprus skausmas;
Jei esate nėščia ir atsirado pūslelinės simptomai (ypač pirmą kartą);
Jei pūslelinė vargina vaiką, kūdikį ar imuniteto sutrikimų turintį asmenį.
Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai per Telesante.lt – laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką.